Avicena apie “aš” siūlė galvoti štai kaip – net jei žmogus sklęstų ore, niekieno netrikdomas, ir todėl neturėdamas jokių pojūčių, jis vis tiek sugebėtų suvokti save. Vadinasi yra kažkas, kas jaučia, atskiras nuo pojūčių. Jeigu smegenis laikysime visų pojūčių apdorojimo centru, viskas gal ir būtų gerai. Bet kas generuoja “aš” suvokimą? Ar tik ne tos pačios smegenys?…
psichologė internete ir gyvai