Month: August 2023

POTS, Postural orthostatic tachycardia syndrome arba posturalinės ortistatinės tachikardijos sindromas. Viena iš būsenų, kurios priežastys nėra aiškios, dažnai žvalgomasi ir į psichologines priežastis (aišku, visų pirma į nerimą). Nemalonūs simptomai atsiranda pakeitus kūno padėtį iš gulimos į stovimą arba priešingai. Dažnai stipriai padidėja širdies ritmas, bet žmonės taip pat skundžiasi galvos skausmu, pykinimu, pilvo skausmais, svaiguliu, sumažėjusia koncentracija, alpimu, nerimu, silpnumu, nuovargiu, (tame tarpe ir lėtinio nuovargio sindromu) fizinio krūvio netoleravimu, širdies plakimu, dusuliu ir krūtinės skausmais. Dažnai žmonės tiesiog apalpsta. Šiaip jau geros priežasties tokiam kraujagyslių susitraukimui ir širdies ritmo pokyčiui nėra, bet jis kažkodėl nutinka…

Psichosomatika nėra vien apie skausmą.

Egzistuoja ir kitokia įdomi būsena, iš kurios niekas jau nebesijuokia ir nemenkina – fantominė galūnė. Būsena ištinka, kai žmogus dėl traumos ar ligos netenka galūnės, tačiau vis dar ją jaučia – dažniausiai ne šiaip, bet niežėjimą arba skausmą. Skausmo, be abejo, pagydyti neišeina, nes nėra kur leisti vaistų, nėra pačios galūnės. Fantominės galūnės būsena, beje, gydoma labai įdomiai – apgaunant smegenis su veidrodiniu turimos galūnės atvaizdu. Ši technika puikiai pavaizduota vienoje Dr. House serijoje: https://youtu.be/aIMa6G6EmC8?si=5iwjMGT2pLH09cD_

Dirgliosios žarnos sindromas (irritable bowel syndrome, IBS) irgi labai dažnai siejamas su psichosomatinėmis priežastimis. Paprastai sindromas pasireiškia pilvo skausmais, pilvo pūtimu ir išsireguliavusiu tuštinimųsi. Paprastai tai daug diskomforto sukelianti būsena, kuriai, kaip ir kitiems psichosomatiniams reiškiniams, nenustatoma fiziologinių priežasčių, dažniau kalbama apie padidėjusį žarnyno jautrumą, bakterijų disbalansą, infekcijas, genetinius faktorius, jautrumą maistui. Dažniausiai skiriamas gydymas – pokyčiai dietoje (kas iš principo visada gerai), probiotikai, vaistai ir psichoterapija.

Vienas iš būdų, kurį gydytojai gali bandyti taikyti psichosomatiniams simptomams gydyti – ir jis taikosi būtent į tą ypatybę, jog žmonės nesutinka su jokiu kitu, tik medikamentiniu, instrumentiniu ar procedūriniu gydymu nesutinka. Placebas, kaip žinia, yra fenomenas, kai žmogus vartoja priemonę, tikėdamas jos veikimu, tačiau realiai priemonė tokio efekto neturi. Tarkim, geria cukraus tabletes vietoj nuskausminančių. Būtina placebo veiksmingumo sąlyga – kad žmogus tikėtų, jog tai iš tiesų suveiks. Kartais nesiginčyti, o sutikti su noru yra iš tiesų efektyviau. – kaip tikrame aikido.

Fibromialgija – viena iš dažniausių psichosomatiniais simptomais pasižyminčių diagnozių. Tai išplitęs, nuolatinis skausmas, nuovargis, pabudimas nepailsėjus, mąstymo sunkumai, skausmai ar spazmai pilvo apačioje, depresija, nemiga, padidėjęs bendras jautrumas. Fibromialgijos priežastis nežinoma, šiuo metu galimos priežastys siejamos su genetinių ir aplinkos veiksnių (streso, traumų, infekcijų) deriniu. Panašu, kad skausmo pojūtis kyla centrinėje nervų sistemoje ir paprastai vadinamas centrinės sensibilizacijos sindromu.

Įdomus ir labai psichologinis psichosomatikos aspektas yra atkaklus psichologinių priežasčių neigimas. Noras rasti medicininę priežastį sukuria pastangų įspūdį, todėl neatrodo, kad visiškai nieko nedaroma, o stiprus nenoras analizuoti galimas psichologines priežastis saugo nuo galimo diskomforto pripažinus, kad psichologinės priežastys vis tik yra. Tai (dažniausiai) nenutinka valingai ir sąmoningai, tai nėra tyčinis elgesys, tačiau šios savigynos taip pat neišeina tiesiog imti ir sustabdyti. Bet kalbėti apie tai, kaip tai gali veikti, kokios naudos tai gali atnešti – tikrai gali būti naudinga. Terapeutui tai irgi nepaprastas uždavinys – būtų panašu, jeigu atėję pas gydytoją sakytumėm “man blogai”, neleistumėm atlikti jokių tyrimų ir neatsakytimėm į jokius klausimus, bet tikėtumėmės tikslaus ir efektyvaus gydymo.

Medicinos darbuotojai gali nepasitikėti žmogumi, kuris teigia, jog, pavyzdžiui, jaučia skausmą, nors objektyviai stebimos priežasties skausmui medikas nemato. Žinomi atvejai, suprantama motyvacija apgaudinėti labai greitai pasiūlo mintį, jog simptomas yra išgalvotas (nors ne visi psichosomatiniai simptomai yra objektyviai neregistruojami, tokie kaip skausmas). Iš čia turbūt ir visa psichosomatikos mitologija apie tai, kad tai “tik galvoje” arba tiesiai šviesiai – “išsigalvoji”. Jei ieškote pagalbos, o medikas teigia, jog problemos nėra, ir todėl jis ar ji negali jums padėti – kreipkitės į kitą. N visi medikai imasi spręsti psichologines psichosomatikos priežastis, ne visi tam yra pasirengę. Ieškokite kito, o dar geriau – kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą.

Kognityvinė elgesio terapija dažnai taikoma, kaip patiriamų psichosomatinių simptomų gydymo priemonė. Terapeutas moko naujų būdų dorotis su gyvenimo problemomis ir spręsti jas – ir visai nebūtinai spręsti patį skausmą. Skausmas yra galutinė, o dažnai jr šalutinė pasekmė. Kognityvinėje elgesio terapijoje besispecializuojantis psichologas taip pat padeda nusistatyti realistiškesnisu tikslus ir koreguoti negelstintį elgesį ir mintis.

Vienas iš svarbiausių žingsnių, išgirdus apie psichosomatines įvairių būsenų priežastis – neužsibūti ties mintimi, kad tai yra gėda, tai “tik galvoje”, kad “reikia susiimti”, ar panašiai. Emocinė įtampa yra lygiai tokia pat pagrįsta negalavimo priežastis, kaip ir peršalimas ar infekcija. Klauskit patarimo savo šeimos gydytojo, kreipkitės į psichinės sveikatos specialistus, tačiau nepalikti savo būsenos laikui. Negydoma priežastis gali nepraeiti – ir tai galioja ir fiziologinėms, ir psichologinėms priežastims. Tai nėra menkesnė priežastis. Tai nėra kaip nors netikra priežastis. Ir tai jau tikrai nėra gėda – nebent jums gėda ir peršalti, ir nusibrozdinti nukritus, ir apsinuodyti. Greičiausiai ne.

Kas padeda mažinti psichosomatinius simptomus? Žinoma, labiausiai padeda spręsti tas priežastis, kurios konkrečiam žmogui kelia stresą. Tačiau tai dažnai būna paslėpta, ir neakivaizdu. Todėl visai yra prasmės imtis bendrų streso mažinimo būdų, ir atsakymo ieškoti jau ramesnėje būsenoje.

Su bendrais būdais nieko nenustebinsiu, tačiau tik dėl to, kad dažnai girdime ir nedažnai vykdome – dar nėra priežastis nedaryti ir toliau. Padeda realistiškas klausimų skirstymas į “galiu pakeisti” ir “negaliu pakeisti”, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, dienoraštis savo kasdienei būsenai atspindėti (nepamirštant pozityvių dienos įvykių ar minčių), psichoaktyvių medžiagų (įskaitant alkoholį, kofeiną, nikotiną, energetinius gėrimus) ribojimas, sveika mityba ir normalus svoris, meditacija ar progresinė raumenų relaksacija, artimųjų parama ir spaudimo sau kontrolė.