Pažadą galima vertinti ir kaip prašymą kitam žmogui pasitikėti jumis. Tikėjimas yra galinga emocija, daug žmonių siekia patirti tikėjimo suteikiamą komfortą (jis atpalaiduoja nuo atsakomybės, poreikio spręsti, galvojimo, vertinimo ir daugybės kitų dalykų), todėl remtis pažadu visada atrodo viliojantis dalykas. Tikrai yra žmonių, kurie šį mechanizmą žino ir sąmoningai jį naudoja saviems tikslams.
Pažadai ir įsipareigojimai. 6 diena
Pažadų laužymas daugiausiai žalos daro todėl, kad pokytis yra netikėtas. Jei remiamės pažadu suteikta informacija, tai kažkiek laiko planuojame, kaip viskas bus, detalizuojame būsimą rezultatą ar veiklą, “avansu” patiriame būsimą naudą ar džiaugsmą – o sulaužius pažadą jausmas staiga, lyg stipriai mynus ant stabdžių, pasikeičia. Posūkis nebūtinai yra nenaudingas, dažnai tokie pasikeitimai kaip tik išeina į gerą – tačiau pats pokyčio staigumas paprastai išgyvenamas kaip neigiamas patyrimas.
Pažadai ir įsipareigojimai. 5 diena
Realistiškai, pažadas yra ketinimas veikti ateityje, esant tokioms sąlygoms,kurias dabar įmanoma numatyti. Gali būti, kad nebuvo galima numatyti tokių sąlygoų, kokios susiformavo. Gali būti, kad padarėme vertinimo klaidą. Gali būti, kad pasikeitė ketinimą pagrindžiančios priežastys. Be abejo tai nereiškia, kad galima nebesijausti įsipareigojusiu pažadą vykdyti ir neieškoti išeičių, tačiau reikėtų racionaliai vertinti visas aplinkybes. Kartais geriau atsiprašyti, paaiškinti pasikeitusias sąlygas ir, jei išeina, padėti dorotis su pažado nevykdymo pasekmėmis, negu “verstis per galvą”.
Pažadai ir įsipareigojimai. 4 diena
Pažadai yra populiarus manipuliavimo įrankis, ypač, kai kalboje įpinami absoliučias situacijas apibūdinantys žodžiai. Man labia peršasi pavyzdys “pažadėk, kad niekada nepyksi ant manęs”, ar labiau romantinis “pažadėk, kad visada mane mylėsi”. Pažadėti atrodo paprasta ir labai miela, bet išlaikyti tokių pažadų neįmanoma, ir tai labai derlinga dirva ateities priekaištams.
Pažadai ir įsipareigojimai. 3 diena
Suformavus pažadą apie ateities veiksmą, šis veiksmas tampa realesnis, apčiuopiamesnis, dėl to didėja tikimybė jį atlikti – kitaip tariant, todėl jis stipriau motyvuoja. Tyrimai sako, jog žmonės, kurie žada “Kai bus laikas A, būsiu B vietoj ir darysiu C veiksmą”, gerokai dažniau taip ir padaro, nei žmonės, kurie tik išreiškia norą “kada nors pabandyti C”.
Pažadai ir įsipareigojimai. 2 diena
Be jokios abejonės, vienas svarbiausių pažado aspektų yra tai, ar jo laikomės. Jei laikomės savo duotų pažadų, stiprėja jausmas, tjog esame sąžiningi, savivertė ir pasitikėjimas savimi. Ištesėjus duotą pažadą, smegenyse akyvesnės tampa sritys, atsakingos už apdovanojimą. Sulaužius duotą pažadą, tenka patirti savigraužą, kaltę, gėdą, apninka kognityvinis disonansas.
Pažadai ir įsipareigojimai. 1 diena
Pažadas – kitiems ar sau įgarsintas ketinimas, ryžtas pasielgti nurodytu konkrečiu būdu, kartais nurodytu laiku ar su kitomis detalėmis. Manoma, kad pažadai yra labai svarbi visuomenės darnumo dalis, leidžianti planuoti bendrą veiklą ateityje. Be pažadų net veikti dviese gali būti sudėtinga, nekalbant apie didesnes grupes. Išsakydami ketinimą veikti kartu, demonstruojame pasirengimą bendradarbiauti ir patikimumą.