Month: August 2023

Ką daryti su psichosomatiniais simptomais?

Kognityvinė elgesio terapija gali padėti dorotis su kritišku savo būsenos vertinimu ir elgesio valdymu. Antidepresantai gali palengvinti būseną, pagerinti savijautą ir taip “panaikinti” dalį nerimo priežasčių. Dėmesingumu grįsta terapija gali pamokyti tinkamų atsipalaidavimo technikų ir kontroliuojamo dėmesio sutelkimo į kitus dalykus, o ne į savo simptomus. Vizitas pas psichologą ar psichiatrą visada gera mintis, kaip ir reguliarus lankymasis pas tą patį šeimos gydytoją.

Pradėjus galvoti apie psichosomatinius simptomus, gydytojai papratai neskiria jokių tyrimų. Nebent kažkas buvo aiškiai nepatikrinta.

Nėra tokio dalyko, kaip psichosomatikos testas ar tyrimas. Tolimesnis tyrimų skyrimas yra didelis pacientų noras, tačiau tai visada bus nerimą palaikantis elgesys, todėl visiškai nenaudingas. Jeigu kažkam atrodo, kad gydytojas nesistengia, nesirūpina ar dėl kitų klastingų priežasčių tyčia neieško ir neranda ligos – tai gali būti labai geras pagrindas įtarti, kad priežastys vis tik yra psichosomatinės.

Kaip diagnozuojami psichosomatiniai simptomai? Paprastai gydytojas daro tokią išvadą, remdamasis vizitų pas medicinos specialistus storija ir jų išvadomis, savo paties tyrimais ir apžiūra bei faktu, kad paskirti tyrimai turi neigiamus (“švarius”) rezultatus. Taip pat svarbu, ar patiriami simptomai trukdo konkrečiam žmogui gyventi įprastą gyvenimą, tęsiasi daugiau nei 6 mėnesius ir nuolat kelia nerimastingas mintis.

Be to, kad nenustatoma medicininė priežastis, dažnai stebimi ir tam tikri psichologiniai požymiai: pyktis ar susierzinimas dėl to, kad niekas nereaguoja į jų poreikius arba skundus; depresija arba nerimas’ dažni vizitai pas gydytojus, sunkumai darbe ar mokykloje. Rasti tikrąsias psichologines priežastis nėra taip paprasta, tai niekada nėra “tik galvoje”. Noras paslėpti tikrąsias sunkumų priežastis ir yra pirmiausias išbandytas įveikos būdas – kuris, beje, būna suveikęs, todėl jo paieškos, o tuo labiau sprendimas, sukelia didelę, kartais panišką, kartais mirtiną baimę. Pats dažniausias atsakymas būna “man viskas gerai su galva, aš nežinau, kas man negerai”.

Kas yra tie psichosomatiniai simptomai? Labai dažnai galvojame apie skausmą, bet tai gali būti ir nuovagis, nemiga, aukštas kraujo spaudimas, kvėpavimo sutrikimai, nevirškinimas, migrena, impotencija, bėrimai, dirglioji žarna ar skrandžio opos. Tai gal būti iš principo bet kas. Norėtųsi ieškoti kokių nors panašumų – kokios priežastys sukelia kokius psichosomatinius reiškinius. Sutinku, būtų stebuklingai gerai – a, skauda skrandį, vadinasi per daug streso darbe. Deja, tokių dėsningumų kol kas nenustatyta…

Dažniausios psichosomatinių simptomų priežastys yra chaotiškas gyvenimo būdas, sunkumai atpažįstant ir priimant emocijas, apleistumas vaikystėje, seksualinė prievarta, depresija, asmenybės sutrikimai, psichoaktyblvių medžiagų vartojimas ar bedarbystė.

lyg ir keistas rinkinys, bet man atrodo kad tam tikrų savo išgyvenimų ar emocijų išstūmimas ir yra priežastis, dėl kurios įtampa transformuojasi į kitokį formatą. Jei durys uždarytos, atsidaro langas…

Vienas iš sudėtingiausių dalykų, kalbant apie psichosomatinius simptomus yra tai, kad jokia klinikinė diagnostika, jokie tyrimai neparodys psichikos ir patiriamo simptomo ryšio. Tačiau nesant medicininių priežasčių, bet esant psichologonėms priežastims, ir dedant pastangas psichologines priežastis spręsti, simpromai nyksta. Tenka daryti prielaidą, jog fizinius simptomus sukėlė psichologinės priežastys. Deja, kol kas nieko geriau neturime.

Psichosomatiniai simptomai nėra retas reiškinys – juos patiria 5-7 procentai populiacijos. Kažkodėl moterys patiria psichosomatinius skausmus iki 10 kartų dažniau, nei vyrai. (Nujaučiu kylančius stereotipus – “daugiau išsigalvoja, bet gal pratinkimės ir tarkimės, kad psichosomatinis skausmas yra neišgalvotas, tai psichologinių problemų pasekmė. Psichosomatiniai simptomai gali paveikti bet kurį iš mūsų.

Žmonės, patiriantys psichosomatinius simptomus, dažnai taip pat turi įkyrių minčių ar jausmų, kurie apsunkina jų gebėjimą įprastai gyventi. Labai dažnai psichosomatiniais simptomais besiskundžiantys žmonės neatskleidžia psichologinių savo būsenos ar jos galimų priežasčių aspektų. Jausdami fizinius simptomus jie nuosekliai ieško fizinių savo būsenos priežasčių, labiau nei tai realistiška neigdami psichikos ir fiziologinės būsenos ryšį. Negaudami fiziologinių sutrikimų įrodymų, žmonės ima jausti neviltį ir pyktį, o tik dar labiau blogina situaciją.

Neretai tokį ryšį pripažinti būna gėda, o psichologinės priežastys yra sumenkinamos (pvz. sakant “ai, tai čia tik viskas galvoj”). Tačiau psichologinės priežastys nėra “žemesnio rango” – vadinasi, psichikai taip blogai, kad ji pati nesusidorodama, imasi ir fiziologinių resursų. Tai niekada, niekada nebūna “tik su galva”.

Psichosomatiniu sutrikimu vadinama būsena, kai psichologinės priežastys sukuria fizinius simptomus, be jokio kito medicininio paaiškinimo. Psichosomatinis sutrikimas gali paveikti bet kurią kūno dalį. Žmonės, jausdami fizinius simptomus, dažnai kreipiasi į medikus, nusivilia ir net pyksta, negaudami “normalios” diagnozės, nors iš tiesų jiems reikėtų psichologo pagalbos, kad spręsti psichologines problemas. Kūnas ir psichika yra viena sistema ir taip, kaip neinate pas kardiologą gydyti skrandžio, taip psichosomatikos nereikėtų gydyti pas kūno ligų specialistą.

Tai niekada nėra “tik su galva negerai”, tai lygiai tokia pat būsena, kaip fizinė liga, ir nėra niekuo ne paprastesnė. Jai lygiai taip pat reikia gydymo, o ne numoti ranka.