Author: Monika Kuzminskaitė

Vis tik svarbiausias pagrindas pasitikėjimui savimi augti yra sąmoningas savo sėkmės patyrimas. Tai reiškia veikiant bet ką, suvokti, kad man pasisiekė. Čia dažniausiai koją kiša:

• noras remtis kitų žmonių nuomone, nesipratinant ir nesimokant turėti nuosavus sėkmės ir nesėkmės kriterijus,
• savo sėkmės nurašymas atsitiktiniams veiksniams (“ai, čia nieko tokio, čia netyčia pavyko”)
• nebandymas kažką daryti, nes mažas žingsnis “neapsimoka” – kai tuo tarpu pasitikėjimui savimi svarbus ne žingsnio dydis ar žygdarbio užmojis, o tiesiog veiksmo sėkmė. Būtent todėl maži žingsniai yra gera strategija.

Įdomus reiškinys vyksta sportininkų galvose: tie, kurie savimi abejoja šiek tiek daugiau, negu tie, kurie savimi labai pasitikimi, per rungtynes pasirodo geriau (tyrimo nuoroda pabaigoje). Vadinasi, pasitikėjimas savimi neturi būti nežabotas. Geriausias įmanomam rezultatui kažkiek abejonės sukuria kiek daugiau streso, kuris “prideda sparnus”. Jeigu kažko imsimės visiškai atsipalaidavę, geriausio rezultato nepasieksime. Todėl ir į stresą, ir į nedidelę abejonę verta žiūrėti teigiamai. Žinoma, jei nepasitikėjimas visiškai stabdo nuo veiksmo, tada apie pagalbą nebekalbame.

Tyrimas: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1469029210000750

Pasitikėjimą savimi galima auginti ir kiek mažiau įprastais būdais, tarkim lankant knygų klubą. Šiame tyrime nustatyta, jog biblioterapijos kurse dalyvavę žmonės, kurie skaitė knygas ir vėliau jas aptarinėjo grupėje, vėliau gavo geresnius psichologinės gerovės, pasitikėjimo savimi ir pozityvaus bendravimo įverčius.

Išbandykite knygų klubą. Nerandate tokio – įsteikite savo 🙂 Sukurti Facebook grupę galima keliais pelės paspaudimais, susitikti galite nuotoliniu būdu, skaityti galite ką tik norite, kad ir mokslinius tyrimus (hmm, reikėtų tokį klubą įsteigti man… :)).

Minėtas tyrimas: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/08893675.2018.1448955

Stiprinti bendrą, visaapimantį pasitikėjimą savimi yra labai sunku. Siūlau pradėti nuo labai konkrečios srities, geriausia tokios, kuri jums svarbi kasdien arba dažnai, kur pokytis jums atneš reikšmingų rezultatų. Pasitikėjimo savimi auginimas yra procesas, o ne staigus pokytis, todėl lūkesčius apie greitą ir efektyvų sprendimą padėkite kiek šoną. Užtruksite. Tačiau nieko nedarydami garantuotai nieko nepakeisite – ir ne, jokio kito žinomo būdo nėra. Siūlau rinktis kažką, kas apima jūsų gebėjimus, o ne, tarkim, savo išvaizdą. Ją irgi siūlau palikti kiek vėlesniam etapui. Geriausia bus, jei išsirinksite vieną sritį, kurią toliau norite lavinti.

Moterys, kurios tyrime žiūrėjo reklamą, vaizduojančią moterį stereotipiniuose moteriškuose vaidmenyse, mažiau pasitikėjo savimi po to kalbėdamos viešai, negu tos moterys, kurios žiūrėjo reklamą vaizduojančią moteris labiau “vyriškuose” vaidmenyse. Tai gal būti susiję su savo kūno vaizdo suvokimu (daugiau sveriančios moterys savimi pasitiki mažiau).

Nuo kūdikio po gimdymo atskirta motina mažiau pasitiki savo gebėjimu sėkmingai auginti kūdikį. Jei pasitikėjimas savimi jau buvo kritęs, tai vėliau jis gali kristi dar labiau, negu nuo kūdikių neatskirtoms mamoms.

Labiau savimi pasitikintys vyrai yra patrauklesni vienišoms ir santykiuose esančioms moterims.

Na, tas stereotipų miškas yra tikras šabakštynas 🙁 Labiau savimi pasitikinčios moterys gauna geresnius įvertinimus, bet yra mažiau mėgstamos negu lygiai taip pat besielgiantys vyrai. Moterys mažiau savimi pasitiki, vadovaudamos pavaldiniams. Savimi pasitikinčios moterys gali būti laikomos geresnėmis kandidatėmis, negu kuklūs vyrai. Manoma, kad vyrai biržoje prekiauja daugiau, nes pasižymi didesniu neapdairumu (dėl pasitikėjimo savimi), negu moterys, tačiau todėl per investuojamą vienetą jie uždirba mažiau, negu moterys.

Moterys mažiau reaguoja į neigiamus atsiliepimus ir yra mažiau linkusios teikti neigiamus atsiliepimus kitiems. Manoma, kad vyrai yra labiau linkę perdėtai pasitikėti savimi ir mieliau renkasi konkurenciją, ir net rizikos vertinimas bei nenoras gauti kritikos jų reikšmingai nestabdo. Kai kurie tyrėjai mano, kad tuo gali būti paaiškinamas reiškinys, jog moterys rečiau renkasi inžinierines specialybes (su kuo aš asmeniškai vargiai sutinku).

Moterys, kurios pasitiki savimi arba labai stipriai, arba labai silpnai, yra labiau linkusios pakeisti savo nuomonę negu moterys, kurios savimi pasitiki vidutiniškai. Vyrų tarpe tendencija kiek kitokia – mažai savimi pasitikinčius vyrus įkalbėti lengva, o labai pasitikinčius – sunku.

Egzistuoja toks kultūrinis/suvokimo fenomenas – jei studentai prieš egzaminą turi nurodyti savo rasę arba lytį, tai jų galutinį veikia taip, kaip veikia stereotipai: juodaodžiai ir moterys pasirodo prasčiau. O štai azijiečiai studentai dėl tos pačios priežasties pasitiki savimi labiau ir pasirodo geriau.

Studentai, kuriems sekasi gerai, paprastai turi aukštesnį pasitikėjimą savimi ir dažniau imasi didesnės atsakomybės. Labiau savimi pasitikinčius studentus dėstytojai vertina geriau. Pasitikėjimo savimi lygis labai dažnai sutampa su pasitikėjimo savimi lygiu. Užklasinės veiklos (žaidimai, sportas, menai ar viešas kalbėjimas) yra vienas iš būdų stiprinti pasitikėjimą savimi.