Sutinku, ne visos dvasinėa praktikos ramina ir atpalaiduoja. Bet taip gal ir neturi būti. Diskomfortą ir kartais kančią keliančios praktikos padeda pasiekti kitą tikslą – sukoncentruoja dėmesį į pasirinktą objektą. Nemanyčiau, kad pats dvasinis ar fizinis skausmas yra tikslas, jis yra tik priemonė, kuri nepadeda pasiekti susikaupimo tikslo. Kaip nebūtų gaila, bet save žalojantys žmonės naudoja lygiai tą pačią schemą tiems patiems tikslams, tik viduramžiais save plakti rimbu buvo labai dvasinga, o dabar labai ligota. Iš psichologijos pusės žiūrint, rezultatas tas pats, mobilizacija.
psichologė internete ir gyvai