Žmonės imasi dvasinių praktikų, nes ieško savo gyvavimo prasmės ir tikslo, vidinės taikos, paguodos, kelio, kuriuo galėtų eiti sudėtingu metu, spręsti laikinumo, mirties, asmeninio augimo klausimus. Bent jau taip mes spėjame. Iš esmės visos kultūros ir civilizacijos turi savo dvasines praktikas, todėl bent jau dėl vieno galime sutarti – vienaip ar kitaip dvasinės praktikos daugumai yra reikalingos.