Šiandien klausiausi podcasto apie narkotinių medžiagų naudojimą neurologijos tyrimuose (žinau!), ir ten nuskambėjo kita įdomi mintis, man regis susijusi ir su šia tema. Suvokdami pasaulį, mes vis ieškome ribų, kontūrų, pradžių ir pabaigų, kažkokio apibrėžtumo. Kitaip visas pažinimas baigtųsi viena išvada – mes plaukiame vienalytėje ir begalinėje energijos jūroje. Net ne taip. Mes esame jūra.
Riba tarp “aš” ir “ne aš” irgi yra riba. Ir kad jau taip sunku suprasti, kur “aš” prasideda ir baigiasi, tai sunku ir patikėti, kad ten neslypi skeletai ir demonai. Nes nesimato. Nes nesuprantama. Bet gal gera proga pakartoti, kad ta prasme, kuria mums tai svarbu suprasti – mes esame viena sistema.