Jei galvosime apie pasąmonę, tai galbūt ir galėtume įžvelgti, iš kur kyla mintis apie tai, kad smegenys mus valdo. Tai kasdieniam mąstymui neprieinama sritis,, taip dažnai vaizduojama kaip šešėlis, rūsys, povandeninė dalis – lyg ir negatyviai. Gal iš čia ir kyla mintis apie grėsmę, ir apie tai, kad nesinori būti kontroliuojamam nematomų dalykų. Bet aš vis galvoju, kad gražiausios gėlės auga remdamosi šaknimis į nepermatomą žemę. Ir nemato dėl to bėdų. Ir neskirsto savęs š požeminę ir antžeminę dalį, ir negalvoja kuri kurią kontroliuoja.
Bent jau man taip atrodo.