Author: Monika Kuzminskaitė

Kalendorius yra vienas iš svarbiausių įrankių, ugdant rutiną. Visų pirma todėl, kad jis negailestingai teisingai rodo, kiek turit laiko, todėl labai gerai nuleidžia ant žemės norus į vieną dieną suspėti suspausti penkias (tai niekada nėra gerai, nes sukeia tik nsuivylimą, kad “man nepavyko”, lyg tai bet kaa bet kam būtų įmanoma…). Dauguma kalendorių moka “pypytelėti” ir priminti, kad dabar jau laikas kažkuo užsiimti, ir toks išorinis ženklas dažniausiai yra pakankamas postūmis imtis veiksmo. Jeigu nebandot naudoti kalendoriaus – būtinai pabandykite.

Rutinai susiformuoti reikai laiko, nes reikia įpročių. Įpročiai formjuojasi per laiką, kartojant veiksmą. Nebus kartojimo – nebus įpročio, ir čia reikia kartoti ne galvojimą, o veiksmą. Kiek reikia pakartojimų, yra labai individualu, ir nereikia tikėtis įpročio nei po vieno, nei po trijų pakartojimų. Galvokim apie kelioka-keliasdešimt kartų. TAčiau tai būtinai ir besąlygiškai įvyksta, ir nėra jokio pagrindo galvoti, kad tai “neveikia”.

Jei jau turit kokią nors rutiną – kokia ji bebūtų – geriausia ją pildyti arba keisti. Įpročiai geriausiai formuojasi grandinėlėmis, kai jie “prisegami” prie jau esamų įpročių. Taip bet kuris veiksmas gali tapti priminimu kitam veiksmui. Užsirašykite savo dienotvarkę – arba kaip kalendoriaus įrašus, arba kaip darbų sąrašą. Žymėkite jau padarytus darbus aktyviu veiksmu. Apdovanokite save už tai, kad laikotės savo rutinos – tokia dovana, kuri neprieštarauja jūsų tikslui, be abejo.

Rutina ypatingai naudinga vaikams – o tuo pačiu ir įsitempusiems jų tėvams. Vaikai dar nemoka planuoti, laukti, įžvelgti priežastinius ryšius. Todėl viskas, kas kartojasi pagal jau žinomą planą, yra rami ir saugi aplinka. Ne, vaikams nepritrūks galimybių lavintis, jie tikrai ras kaip gauti naujos informacijos ir įgūdžių informacijos prisotintame pasaulyje. O štai ramybės pritrūkti gali.

Rutina taip pat labai svarbi žmonėms su bipoliniu sutrikimu, depresija, kitais nuotaikos sutrikimais. Žmonės su netvarkinga dienotvarke (kaip čia keistai beskambėtų) yra labiau linkę jaustis vieniši ir sako, jog yra mažiau laimingi.

Rutina labai padeda, sveikstant nuo arba adaptuojantis prie tam tikrų sunkumų. Vienas svarbus pavyzdys – sveikstant nuo įvairių priklausomybių. Išorinė kontrolės forma, kuri nepriklauso nuo vidinės nuomonės, nuotaikos ar impulso, labai padeda formuoti reikalingus pasikartojančius veiksmus ir taip kuria neuroninius ryšius tinkamam elgesiui palaikyti.

Rutina, padeda stiprinti laimės jausmą. Gal ir neakivaizdu, bet sistemingai ir planuotai skiriant prioritetą toms veikloms, kurios yra jūsų laimės šaltiniai, jie turi gerokai didesnę tikimybę įvykti. Laikas ilsintis, laikas su vaikais, laikas su draugais, laikas lėtai valgant – kas bebūtų jūsų laimės šaltinis, jei jam neužtikrinsite laiko, taslaikas greičiausiai atiteks dalykams, kurie kelia jums stresą. Rutina laiką laimei gali užtikrinti.

Rutina padeda ir kitoms su sveikata susijusioms sritims. Pavyzdžiui, tvarkingas valgymas (įprastiniai sveiki patiekalai, reguliarus valgymo laikas, spontaniškų sprendimų ribojimas) yra labai svarbūs ilgalaikei sveikai mitybai.

Bent dalį dienos gyvenant pagal vienokią ar kitokią rutiną, gerėja miegas – nes miegas yra labai susijęs su patiriamu streso lygiu ir su baigtumo, situacijos kontrolės jausmais. Jei pasiruošimas miegui, miego laikas, veikla prieš miegą, atsikėlimo laikas ir veikla atsikėlus yra jūsų struktūruotos rutinos dalys – miego kokybė visada gerėja, nes miegas ypatingai “mėgsta” tvarką.

Bent dalį dienos gyvenant pagal vienokia ar kitokią rutiną, mažėja patiriamas stresas. Stresas yra mūsų pagrindinis būdas mobilizuoti energiją ir būti susikaupęs. Sprendimams reikia energijos. Jeigu sprendimų – nereikai ir energijos, nereikia ir streso.