Valia yra susijusi su normomis ir nuostatomis. Tai nuolat aptinku, kai (visiškai tyčia!) situacijoje apibūdinime cukrų pakeičiu kokainu. Nes kokaino ir be jokios abejonės būtina vengti, ir negalima svarstyti, ir daugelis rastų visą jūrą valios jėgų jam atsispirti. O cukrui – ne. Nes cukrų vartoti galima. Nors ir viena, ir kita medžiaga yra sveikatai žalinga cheminė substancija, formuojanti stiprius įpročius ir trikdanti mąstymą. Bet tai, kad neturime normos vartoti kokainą, leidžia jai lengviau atsispirti, negu cukrui, kuriam netgi, sakyčiau, turime normas, skatinančias vartojimą (kaip tai – vestuvės ar gimtadienis be torto?…. ). Gaunasi, kad normos ir taisyklės yra išorinė, visų sutarimu saugoma valios apraiška, kuria, reikalui esant, galime pasinaudoti.
Tikiuosi, kad mane girdi ir radikalūs anarchistai ir liberalai, kurie nesusimąstydami neigia bet kokias normas. Jūsų jėgos irgi ne begalinės.