Šiek tiek daugiau vaizduotės reikalauja kitas pratimas, bet man jis labai gražus, todėl dažnai renkuosi jį. Atsistokite ar atsisėskite, ir įsivaizduokite, kad iš visų jūsų paviršių, kuriais liečiatės prie žemės ar kėdės, žemyn pradeda driektis šaknys. Jos ilgėja, stiprėja, raizgosi, šakojasi, pasiekia vis toliau ir giliau. Iš visur, kur šaknys pasiekia, šaknimis atgal į jus keliauja blyški šviesa, kuri viduje kaupiasi, ryškėja, mainosi. Galite šviesą sufokusuoti į galvą, širdį ar bet kur, kur jums atrodo tuo metu tinkama. Stenkitės visą dėmesio lauką užimti šaknimis ir šviesa, tiek, kiek tik gaunasi.
psichologė internete ir gyvai