Viena iš rečiau minimų, bet man labai patinkančių šiuolaikinių dvasinių praktikų – vienybės su aplinkiniu pasauliu patyrimas. Pavyzdžiui, apmąstant visas stebimas gyvybės formas, jų ekosistemas, jų poveikį viena kqitai ir suvokimą, kaip žmogus yra neatskiriama šio ciklo dalis. Iš šios pusės net biologijos vadovėlio skaitymas yra dvasinė praktika. Kaip ir suvokimas apie mulčiuojamą daržą ar maisto mišką, ar japoniškai žavintis mišku shinrin-yoku praktikoje.
psichologė internete ir gyvai