Dažniausiai apie aukos sindromą kalbam tada, kai žmogus nepelnytai, be pagrindo save “paskiria” į aukos poziciją, o bet kokį išorinį veiksnį – į “kaltojo” poziciją. Čia yra ir svarbi priežastis, susijusi su savigyna. Auka niekada nekalta. Auka yra nelaimingų aplinkybių poveikio subjektas, lyg savotiška “indulgencija”. Todėl žmonės ir siekia užimti šią poziciją, kad nejaustų savo asmeninės kaltės ar indėlio į bet ką, kas kelia diskomfortą.