Pagrindiniai skaitmeninės priklausomybės simptomai – ir fiziniai, ir emociniai. nerimas, depresija, vienišumo jausmas, nugaros ir galvos skausmai, svorio praradimas arba augimas, miego sutrikimai, suprastėjęs regėjimas, riešo kanalo tunelinis sindromas.
Skaitmeninės priklausomybės: 4 diena
Labiau į skaitmenines priklausomybes gali būti linkę žmonės su žemu saviveiksmingumu (tai yra pasitikėjimu savimi pagrįstas noras stengtis kuo geriau atlikti kokią nors užduotį), labai drovūs žmonės, turintys bendravimo sunkumų, žmonės patiriantys stipresnį nerimą ar depresiją (tokiu atveju žmonės ieško pakaitalo negaunamai emocinei paramai).
Skaitmeninės priklausomybės: 3 diena
Esami tyrimai skaitmenines priklausomybes skirsto į tokias kategorijas: informacijos perteklius, kompulsyvus vartojimas (įskaitant žaidimus, prekybą biržose, lošimą ir aukcionus), internetinis seksas (įskaitant pornografiją), internetiniai santykiai (įskaitant internetines pažinčių svetaines ir programėles) ir internetinis komentavimas.
Paskutinis mane kiek nustebino, bet tik trumpam. Tikrai, kai kurie negali susilaikyti to nedarę.
Skaitmeninės priklausomybės: 2 diena
Beveik trečdalis žmonių beveik nuolat naudojasi internetu ir mobiliaisiais įrenginiais – ne kasdien ne dažnai, o nuolat. Šis skaičius nuolat auga – nes būriai žmonių nuolat dirba ties tuo, kad vartojimas augtų, ir jiems puikiai sekasi. Galvoje vykstantys procesai nėra nenuspėjami. Taip pat, kaip nuspėjami kiti poveikiai – kofeino, kokaino, psilocibino, alkoholio ar kitų. Viskas, kas maitina poreikį gauti naujos informacijos, patyrimų, emocijų – viskas atsistoja į pakartojimų eilę. Kai kurios priklausomybės turi daugiau fiziologinių atspalvių, kai kurios yra senas geras noras dar. Bet jos visos gimė iš vieno ar kito malonumo – ir tas malonumas niekada nėra ištrinamas bet kokių pasekmių, kurias jis atneša.
Skaitmeninės priklausomybės: 1 diena
Skaitmeninės priklausomybės – auganti tyrimų sritis kibernetinės arba skaitmeninės psichologijos srityje. Tai impulsų kontrolės sutrikimas, pasireiškiantis obsesiniu ir pertekliniu elektroninių įrenginių, skaitmeninių technologijų ir platformų (interneto, kompiuterinių žaidimų, socialinių tinklų, mobiliųjų įrenginių) naudojimu.
Smegenys: mes jas ar jos mus? 30 diena
Na, dar filosofinių galvosūkių 🙂 O kas jeigu nieko daugiau nėra, tik smegenys, kurios savo patogumui sukuria “aš”, bet iš tiesų mes tapatinamės su neteisinga šios akistatos puse ir piktinamės, kodėl mus kažkas kontroliuoja – kai iš tiesų mes esame smegenys, kurios savo patogumui turi ir savo patirčių ir ląstelių junginiui skirtą terminą?…
Smegenys: mes jas ar jos mus? 29 diena
Šis klausimas, ko gero, nėra vienintelis savo grupėje. Panašiai galėtume klausti, kai vairuojame automobilį – ar mes svarbesni, ar automobilis? Taip, mes sukiojame vairą, bet mes nevaldome automobilio variklio tiesiogiai, jis veikia taip, kaip yra sukonstruotas. Ar automobilis mus veža, ar mes priverčiame automobilį važiuoti?
Kodėl taip sunku priimti schemą, kuri apima bendradarbiavimą, dviejų veiksnių tarpusavio poveikį vienas kitam, siekiant bendro rezultato? Galvoju, gal kasdien dažniau apie tai galvojant, ir pasaulis būtų geresnis – kai nebūtinai reikėtų išsirinkti, kas čia viską kontroliuoja?…
Smegenys: mes jas ar jos mus? 28 diena
Daug dalykų, kurie mums atrodo yra kontroliuojami sprendimai, iš tiesų yra lyg automatizuoti susiformavusių neuroninių takelių, įpročių, nuostatų, įsitikinimų, stereotipų ar kitų dalykų. Mums gali atrodyti , kad mes nedarome sprendimo – nes iš tiesų beveik sprendimo ir nedarome, tik kartojame jau seniai padarytą sprendimą. Gali susidaryti įspūdis, kad sprendimą daro kažkas kitas. Nesunku įsitikinti, kad nieko kito nėra, tada ir norisi atskirti, tarkim, smegenis, kurios galėtų daryti šį sprendimą. Bet iš tiesų tai vienas iš būdų, kuriais palengviname sau gyvenimą – pernaudojame jau kartą suveikusius sprendimus, kuriuos, kaip bebūtų, padarėme patys.
Smegenys: mes jas ar jos mus? 27 diena
Dar vienas įdomus aspektas – smegenyse veikia daug autonominių, nevalingų procesų. Kadangi negalime pasistengti ir nudžiugti arba nuliūsti (taip, kaip galime pakelti ranką arba išsižioti), tai mums susidaro įspūdis, kad yra kažkas kitas, kas tuos procesus valdo. Tačiau tas “kažkas kitas” nėra tikresnis už tai, kas įžiebia saulę ar stumia debesis per dangų. Mes vis bandome paaiškinti aplinką žmogiškomis sąvokomis, ir dažnai sunku persijungti į labiau fizikinį-cheminį-biologinį matymą. Skruzdėlės stato skruzdėlynus be projektų vadovų, Mėnulis sukasi niekieno nejudinamas, o smegenys palaiko visokiausius procesus be jokio vidinio piktojo ar gerojo demono.
Smegenys: mes jas ar jos mus? 26 diena
Šiandien klausiausi podcasto apie narkotinių medžiagų naudojimą neurologijos tyrimuose (žinau!), ir ten nuskambėjo kita įdomi mintis, man regis susijusi ir su šia tema. Suvokdami pasaulį, mes vis ieškome ribų, kontūrų, pradžių ir pabaigų, kažkokio apibrėžtumo. Kitaip visas pažinimas baigtųsi viena išvada – mes plaukiame vienalytėje ir begalinėje energijos jūroje. Net ne taip. Mes esame jūra.
Riba tarp “aš” ir “ne aš” irgi yra riba. Ir kad jau taip sunku suprasti, kur “aš” prasideda ir baigiasi, tai sunku ir patikėti, kad ten neslypi skeletai ir demonai. Nes nesimato. Nes nesuprantama. Bet gal gera proga pakartoti, kad ta prasme, kuria mums tai svarbu suprasti – mes esame viena sistema.