Kita vertus, agresyvi pykčio išraiška nėra naudinga grupei ar net visai visuomenei. Jei kažkas reiškia pyktį kaip tinkamas – visų pirma, nesaugomi kiti visuomenės nariai, o be to, empatiškai pyktį patirti taip pat reikalauja daug jėgų ir dėmesio. Pyktį ignoruoti sunku. Todėl egzistuoja įvairios taisyklės, įstatymai, normos ir “sveikas protas”, kurie riboja galimas pykčio apraiškas. Pavyzdžiui, nėra leidžiama mušti kitą žmogų už tai, kad ant jo supykai. Visų šių taisyklių yra mokomasi, jos nėra nei įgimtos, nei savaime suprantamos – bet tam nereikia ir didelių pastangų, tai nėra “raketų mokslas”.
psichologė internete ir gyvai