Man atrodo (neturiu statistikos), kad mes dažniau manome apie klaidas kaip apie pralaimėjimus, susitraukimus, praradimus. Kaip apie kažkokį anti-augimą. Nors iš tiesų kiekvieną kartą, kai padarome klaidą, esame taške, kai galime išmokti daugiau, geriau, teisingiau. Tai kaip tik augimo galimybė. Tiesa, ne augimo garantija – nes jeigu nenueisime iki galo, nerasime teisingo sprendimo ar atsakymo, tada augimo nebus daug. Bet pakeisti, pataisyti tą vieną pradinę mintį – kad tai yra langas augti – manau irgi visai padėtų.
psichologė internete ir gyvai