Sunkiausias žingsnis dorojantis su skaitmenine priklausomybe – pripažinti, kad ji egzistuoja. Toliau viskas bus paprasčiau. Dažnai tam reikia aplinkinių įsikišimo, klausimo ar kritinės situacijos. Be to – dažniausiai fokusuojamės į tai, kaip technologijos padeda, kaip nieko nepraleidžiam ir visur sudalyvaujam (lyg ir vadinasi, kad esam labai reikalingi). Bet tokių pateisinimų yra beveik visoms priklausomybėms. Priklausomybės neigimas jos nei sprendžia, nei gydo. Kaip žinoti, ar turit? Jei netekę savo ekrano, stipriai susijaudinat, nors realiai jokios bėdos dėl to nebus – tai jau ženklas, kad priklausomybė yra.
psichologė internete ir gyvai