Dar viena priežastis, dėl kurios galimai vis grįžtame prie klausimo, ar mes valdome smegenis, ar jos mus – mums taip svarbi asmeninės laisvės sąvoka. Mes ją stipriai branginame, ir vos tik kilus įtarimui, kad čia ne mes taip nusprendėme daryti, bet mus kažkas privertė, iš karto imamės kaltinti tą kažką kitą.
Tuo būdu gal net atskiriame, atidalijame savo dalį, kuri priėmė mums po to nebepatinkantį sprendimą. Tik tam, kad ant tos dalies galėtume suversti kaltę. Kad būtų kažkas, kam mes neva negalime pasipriešinti. Nors realiai visą laiką ten nebuvo nieko daugiau, tik tas pats vienas “aš”…