Imkim klausimą “šonkauliu”. Ar mes galim veikti smegenis? Taip, kaip, tarkim, raumenis? Tikslingų treniruočių būdu? Taip. Kiekvienas sprendimas, kiekviena patirtis, kiekviena išmoktas dalykas palieka pėdsaką smegenyse. Ne šiaip teorinį abstraktų pėdsaką – mes pertvarkome smegenų jungtis. Naudojamos jungtys stiprėja, storėja (taip, beje, daro ir grybienos tinklai), nenaudojamos – nyksta, o jas sudarančios medžiagos pernaudojamos kitur. Tai nebūtinai reiškia, kad galim jas lipdyti kaip plasteliną, bet jos per visą gyvenimą vis tiek keičiasi. Tai jeigu smegenys valdo “aš” – ar tai reiškia, kad smegenys keičia pačios save? Ar mes priimam spendimus ir keičiamės, o smegenys yra nuolat prisitaikantis įrankis?
Suprantu, kodėl tiek daug filosofijos skirta šiam klausimui…