Budistai, kompromiso meistrai, visada renkasi vidurio kelią. Egzistuoja kažkas, kas nuolat kinta, taip pat egzistuoja kažkas, kas keliauja per reinkarnacijų kelią ir kaupia patirtį. Tačiau daugybė budistinių praktikų yra skirtos dėmesio nukreipimui nuo “aš”. Panašu, kad tai vienas iš būdų pilnai pasinerti į “čia ir dabar” irpriimti realybę tokią, kokia ji yra, su kuo mažiau asmeninių vertinimų. Norisi sakyti, kad budistai tiesiog šio klausimo nesprendžia 🙂 Na, ar bent jau nesupriešina taip, kaip užsdavėme klausimą mes, čia greičiau yra “aš” ir “ne aš”.