Category: Grupė “Šaukštas Proto”

Galite pabandyti juokauti. Paprastas, nuoširdus juokelis gali nuimti įtampą ir labiau subalansuoti visą situaciją. Jei pykčio akimirką kažką pavadinate vienu ar kitu vardu – stabtelkite ir pabandykite įsivaizduoti, kaip tai atrodytų iš tiesų – kaip tas jūsų “bestuburis” kolega sėdi prie stalo, kalba telefonu, vaikšto į susitikimus. Pabandykite nupiešti tai, ką įsivaizduojate.
Ridiculus!

Kai jus kritikuoja – labai natūralu nusiteikti gynybiškai. Bet tai nereiškia, kad reikia iš karto imtis aktyvių puolimo veiksmų. Išklausykite, ką reiškia jums sakomi žodžiai. Gal jums juos tariantis žmogus jaučiasi nemylimas ir apleistas. Gal reikės daug kantraus klausinėjimo, erdvės, laiko – tačiau bet kokiu atveju tai geriau, nei leisti jūsų ar jūsų partnerio pykčiui išmušti pokalbį iš vėžių. Dažnai tai, nuo ko pokalbis prasidėjo, – ir kuo jis piktai baigėsi būna du skirtingi dalykai, o pradinis klausimas taip ir lieka nei atsakytas, nei išspręstas.

Įsiklausykite į tai, į ką remiasi pyktis. Gal jums reikia daugiau laisvės ir erdvės, o jūsų partneris nori daugiau ryšio ir artumo? Gal ieškodami tinkamos pusiausvyros ir kompromiso, ir aptardami, ką kažkas reiškia, ir ko nereiškia, rasite būdų nesipykti iš viso?

Valdant pyktį labai svarbu įsitikinti, kad komunikacija yra aiški ir tinkama. Pikti žmonės dažnai daro skubotas išvadas ir elgiasi remdamiesi jomis. jei jau įsitraukėte į piktą ginčą – labai gera mintis bandyti sulėtinti tempą, daryti pertraukas, nesakyti pirmo į galvą šovusio dalyko, atidžiai klausytis pašnekovo ir atsakyti neskubant.

Kartais pyktį sukelia labai tikros ir neišvengiamos problemos. Ne visas pyktis yra nepageidautinas ir valdytinas. Kartais pyktis tikrai yra tinkama reakcija. Mūsų kultūra mums sako, kad kiekvienai problemai yra sprendimas- ir kai sprendimo nerandame, mus apima nusivylimas ir susierzinimas. Todėl tokioje situacijoje geriau dėmesį sutelkti ne į sprendimą kaip galutinį rezultatą, bet į sprendimo procesą.

Logika nugali pyktį. Priminkite sau, kad pasaulis nėra nusiteikęs prieš jus (tai nelogiška), jums tiesiog čia ir dabar kažkas nesiseka. Stenkitės kartoti tai kiekvieną kartą, kai jus apima pyktis – tai treniruojamas įgūdis, ir jis su laiku stiprės.
Pykdami žmonės reikalauja visokių dalykų – teisingumo, sąžiningumo, pripažinimo, pritarimo. Mes visi norime tokių dalykų, bet kai kuriems žmonėms tai yra ne tik noras, bet ir reikalavimas. Kai reikalavimas neišpildomas, nusivylimas virsta pykčiu. Terapijos metu žmonės mokomi pakeisti reikalavimus norais. Neišpildytas noras sukelia nusivylimą, nuoskaudą, neišpildytas reikalavimas – pyktį. Kai kurie žmonės naudoja pyktį tik tam, kad nejaustų skausmo – tik tai nereiškia, kad taip pavyksta išvengti skausmo.

Atsargiai naudokite žodžius “visada” ir “niekada” (“šita prakeikta mašina niekada neveikia, kai reikia!”). Tai negali būti tikslu, reiškiniai iš esmės nebūna universalūs. Tačiau tokie žodžiai puikiai kaitina jūsų pyktį, pateisina jį ir įtvirtina mintį, jog sprendimo nėra. Jie taip pat atsumia žmones, kurie galbūt turėjo ketinimą jums padėti. Pyktis jums nepadės – jis neišspręs problemos, r jis nepadės pasijusti geriau. Tiesą sakant, pyktis gali pabloginti jūsų savijautą.

Kitas efektyvus pykčio valdymo būdas – kognityvinis restruktūrizavimas, arba minčių pertvarkymas. Pikti žmonės dažnai labai vaizdingai keikiasi, barasi ir kitokiais spalvingais būdais reiškia savo vidines mintis. Pykstant labai lengva iš musės išpūsti dramblį.
Pabandykite savo piktas mintis pakeisti racionalesnėmis. Vietoj “viskas yra siaubinga, viskas prarasta, dabar galas” sakykite sau “esu tikrai nusivylusi, normalu, kad taip jaučiuosi, bet tai ne pasaulio pabaiga, ir tik pykti ir nieko nedaryti nepadės situacijos išspręsti”.

Gerai ir produktyviai valdyti pyktį padeda relaksacija, pavyzdžiui kvėpavimo arba vaizduotės pratimai. Relaksacijos įgūdžiai yra treniruojami, atliekant juos sistemingai, jie gali padėti labai greitai ir giliai atsipalaiduoti. Besibarančiose porose tai gali būti labai vertinga praktika abiems.
Ką galite išbandyti:

• kvėpuokite giliai (bet ne greitai), uždėkite ranką ant pilvo, kad pajustumėte, kaip įkvepiate ir iškvepiate. Įsivaizduokite, kad įkvepiate iki pilvo ir iškvepiate iš pilvo.
• Lėtai mintyse kartokite kokią nors frazę, pavyzdžiui “Aš rami”, “ramiai”, “viskas gerai”.
• Įsivaizduokite kokį nors jums malonų ir atpalaiduojantį vaizdą (nesusijusį su situacija). Aš paprastai įsivaizduoju lieptą prie ežero auštant.
• Jei turite galimybę – lėta ir ramiai ištepkite didžiuosius raumenis ar tiesiog atlikite tempimo pratimų.
• Mokykitės taikyti atsipalaidavimo pratimus situacijose, kai pykstat.

Ar gera mintis pyktį tiesiog “išlieti”? Čia yra daug “žvaigždučių”, priklauso nuo to, ką turite omenyje. Leisti sau agresyviai elgtis nėra veiksminga taktika nei pačiam pykstančiam, nei aplinkiniams. naujausi tyrimai rodo, kad agresyvus elgesys pyktį dar labiau kaitina. Todėl dauguma pykčio valdymo strategijų yra orientuotos į pykčio trigerių atpažinimą ir planavimo, kaip elgtis produktyviausiu įmanomu būdu, kai toks trigeris ištinka.